Kairys Minijos upės intakas. Didžiąją metų dalį Žvelsa labai sekli ir netinkama plaukti. Ankstyvą pavasarį bei vėlyvą rudenį, Žvelsa tampa tikra kalnų upe, traukiančia net pačius ekstremaliausius vandens keliautojus. Stipri upės tėkmė, rėvos, ir dideli slenksčiai verčia keliautojus padirbėti iš peties, tad nepatyrusiems keliautojams gali kelti pavojų.

2-4 valandų plaukimas 10-12 Km.

Žvelsa – Lietuvos upė, kairysis Minijos intakas. Žvelsos ilgis 38 km, baseino plotas 144 km². Žvelsa prasideda Rietavo savivaldybėje, Dausynų miške, Aukštojo tyro telmologiniame draustinyje, 5 km į šiaurės rytus nuo Endriejavo. Teka į vakarus miškingomis vietovėmisPlungės ir Klaipėdos rajonų teritorijomis, labai vingiuoja. Įteka į Miniją 62 km nuo jos žiočių, ties Žvelsėnais.

Intakai:

  • dešinieji – Žiogupalis, Rubežupis, Gervupis, Trumpė;
  • kairieji – Apšriuotis, Drūktis.

Žvelsos vidutinis nuolydis – 268 cm/km[1]. Žvelsos upės aukštupys patenka į Ablingos geomorfologinį draustinį, žemupys – į Minijos senslėnio kraštovaizdžio draustinį. Gyvenvietės prie Žvelsos: PažvelsisDidieji MostaičiaiTilvikaiJurjonaiLapiai, Žvelsėnai.

Upėvardis siejamas su žodžiais žvilti („blizgėti“), žvilus („žvilgantis“), nors galima sieti ir su žvalus („gyvas, vikrus“; plg. latv. zvelt „varyti, versti, volioti“).